Pradžia ŠAUKTINIAMS

Tarnybos atidėjimas

  • Mano žmona laukiasi, ar galiu dėl to netarnauti?
    Atleidimo nuo karo prievolės ir privalomosios karo tarnybos atidėjimo atvejai yra numatyti Karo prievolės įstatymo 3 ir 15 straipsniuose.
    Į privalomąją tarnybą šaukiamas karo prievolininkas gali pateikti regioniniam karo prievolė komplektavimo skyriui ar poskyriui prašymą atidėti tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos jo ar visuomeniniams interesams, jei mano, jog tokia žala jam kiltų ir jos būtų galima išvengti, jeigu jis privalomąją karo tarnybą atliktų kitu metu, pavyzdžiui, augina du ar daugiau mažamečių vaikų, vienintelis darbingas šeimos maitintojas, šaukiamas žmonos nėštumo laikotarpiu ir nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir kitais atvejais.
    Prašymai svarstomi Atrankos komisijos, jei būtų įrodyta žala, tarnyba būtų atidedama einamiesiems metams arba trumpesniam laikotarpiui. Visi prašyme pateikti faktai turi būti pagrįsti dokumentais, kurie pateikiami kartu su prašymu.

 

  • Man neatidėjo tarnybos, kam galiu pasiskųsti?
    Karo prievolininkas, gavęs Atrankos komisijos sprendimą, turi teisę pateikti krašto apsaugos ministrui skundą per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
    Skundas gali būti pateikiamas:
    1. raštu (tiesiogiai karo prievolininkui atvykus į Krašto apsaugos ministeriją ar siunčiant registruotu paštu), elektroniniu būdu (nuskenuotas arba pasirašytas elektroniniu parašu) Krašto apsaugos ministerijos elektroninio pašto adresu [email protected];
    2. raštu per regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių, kuris vykdo karo prievolininko administravimą. KPKT skundą registruoja ir perduoda Krašto apsaugos ministerijai. Skundo kopija su registracijos žyma atiduodama karo prievolininkui.
    Tačiau norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad:
    – skundas turi būti pasirašytas karo prievolininko ar jo įgalioto asmens, jame nurodytas karo prievolininko vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, duomenys ryšiams palaikyti, skundo pateikimo priežastys ir motyvai.
    – prie skundo turi būti pridėti skundo motyvus patvirtinantys dokumentai, Atrankos komisijos sprendimo kopija.

 

  • Ar gali darbdavys parašyti prašymą dėl tarnybos atidėjimo?
    Atsižvelgiant į karo prievolę reglamentuojančius teisės aktus, jokių organizacijų prašymai dėl tarnybos atidėjimo nėra svarstomi. Karo prievolininkas prie savo prašymo gali pridėti kitų fizinių ar juridinių  asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius vienus ar kitus aktualius faktus (pvz. darbdavio pažyma).
    Karo prievolininkas gali pateikti individualų prašymą dėl tarnybos atidėjimo dėl neproporcingai didelės žalos jo interesams, jei mano, jog tokia žala jam kiltų, ir jos būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu, pavyzdžiui, augina du ar daugiau mažamečių vaikų, vienintelis darbingas šeimos maitintojas, šaukiamas žmonos nėštumo laikotarpiu ir nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir kitais atvejais.
    Prašymai būtų svarstomi Atrankos komisijos. Jei būtų įrodyta žala, karo prievolė būtų atidedama einamiesiems metams arba trumpesniam laikotarpiui. Visi prašyme pateikti faktai turi būti pagrįsti dokumentais, juos reikia pateikti regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui ar poskyriui.

 

  • Ar turės tarnaut sėdėjęs?
    Karo prievolės įstatymu numatyta atidėti tarnybą visam laikui tiems karo prievolininkams, kurie yra atlikę laisvės atėmimo arba arešto bausmę, skirtą pagal Baudžiamąjį kodeksą.

 

  • Ar dėl paskolų būsiu atleistas nuo tarnybos?
    Paskola ar kiti finansiniai įsipareigojimai savaime nėra teisinis pagrindas atidėti privalomąją karo tarnybą arba nuo jos atleisti. Yra vertinama, ar finansiniai įsipareigojimai prisiimti įvertinus riziką (galimybę būti pašauktam į karo tarnybą). Tačiau paskola galėtų būti tarnybos atidėjimo pagrindu, jei būtų nustatyta, kad dėl tarnybos asmeniui būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Tokie atvejai yra vertinami individualiai, atsižvelgiant į asmens, šeimos pajamas, į tai, ar asmuo turi vaikų, išlaikytinių, ir į kitas aplinkybes.
    Karo prievolę atliekančio asmens prašymu kreditą suteikusiam asmeniui gali būti atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas, o palūkanos asmens pasirinkimu būtų mokamos vienu iš šių būdų – kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje, palūkanų mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui arba visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką.
    Kitų finansinių įsipareigojimų atveju taip pat galima kreiptis į kreditorių dėl jūsų įsipareigojimų modifikavimo. Teisiniai jūsų kreipimosi į kredito įstaigą pagrindai galėtų būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos: 6.204 str. - sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, 6.253 str. – civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės.

 

  • Ar tarnyba KASP atleidžia nuo privalomosios tarnybos?
    Kariai savanoriai, tarnaujantys KASP, nėra šaukiami į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Privalomoji pradinė karo tarnyba užskaitoma, jei karys savanoris ištarnauja ne mažiau kaip 3 metus.

 

  • Kokiais atvejais atidedama/atleidžiama tarnyba?
    Nuo karo prievolės atleidžiami:
    1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
    2) neįgalieji;
    3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai;
    4) asmenys, perkelti į dimisiją;
    5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas, – kai jiems sukanka 60 metų;
    6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;
    7) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
    Tarnyba atidedama šiems karo prievolininkams:
    1) ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;
    2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;
    3) Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;
    4) teisėjams;
    5) prokurorams;
    6) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;
    7) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;
    8) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams;
    9) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
    10) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę.
    11) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;
    12) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;
    13) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;
    14) juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose;
    15) kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;
    16) kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.
    17) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, nagrinėja KPKT Atrankos komisija – jei atliekantiems tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu.