Moterys drąsiai renkasi galimybę atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą

 

Baziniai kariniai mokymai, suteikė galimybę labiausiai motyvuotoms moterims savanoriškais pagrindais atlikti konstitucinę pareigą ir pasirengti ginti Tėvynę. Šiandien daugiau nei 100 moterų yra baigusios Bazinius karinius mokymus ir tokiu būdu atlikusios privalomąją pradinę karo tarnybą.

Tokios galimybės moterys neturėjo vykdant šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą bei vykdant būtinuosius karinius mokymus iki 2011 metų rudens.

 

„Atgavus Nepriklausomybę nuolat sulaukdavome merginų prašymų pašaukti jas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau įstatymai tokios galimybės nebuvo numatę ir jos išgirsdavo neigiamą atsakymą,“ – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas mjr. Gintaras Valentukevičius.

 

Į Būtinuosius karinius mokymus, kurie buvo organizuojami vietoj pradinės privalomosios karo tarnybos nuo 2009 m. ir truko nuo 9 iki 13 savaičių, buvo kviečiami tik vaikinai nuo 18 iki 35 metų amžiaus, kurie nėra atlikę privalomosios pradinės karo tarnybos, bet nori ją atlikti arba tie, kurie nėra atlikę privalomosios pradinės karo tarnybos, tačiau nori kandidatuoti į PKT.

 

 

 

 

Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo nauja Karo prievolės įstatymo redakcija, būtinieji kariniai mokymai buvo pakeisti Baziniais kariniais mokymais (BKM). Buvo pakoreguota mokymų programa, o patys mokymai sutrumpinti iki 12 savaičių, nebeskaidant jų į du etapus. Šioje Įstatymo redakcijoje galimybė atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą buvo suteikta ir moterims.

 

Pirmosios merginos į BKM atėjo 2011 m. spalio 10 d. Kaip pastebėjo Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko 3–iosios mokomosios kuopos vadas vyr. ltn. Deivydas Mažeika: „Džiugina tai, kad merginos praeina visą 12–kos savaičių kursą kartu su vaikinais ir jį baigia.“

 

Monika Panavienė yra pirmoji moteris, sėkmingai baigusi BKM ir vis dar tęsianti tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

„Ateiti į BKM man buvo tarsi savaime suprantamas dalykas. Mane nuo mažumės traukė kariniai dalykai, visada buvau bėganti, nenustygstanti vietoje. Didelės įtakos turėjo ir brolis, kuris yra baigęs Lietuvos karo akademiją. Laiką BKM prisimenu labai smagiai, nors būdavo ir sunkių akimirkų, nes instruktoriai nedarydavo jokių nuolaidų man kaip merginai, bet kai turi tikslą ir jo sieki, tai nuolaidų ir nereikia, “ – sakė M. Panavienė.

 

Iš beveik dviejų tūkstančių Lietuvos piliečių, baigusių būtinuosius ir bazinius karinius mokymus, net 100 yra moterys. Daugiausiai merginų baziniuose kariniuose mokymuose buvo 2012 m. vasarą. Vienu metu vienoje kuopoje karybos mokėsi 10 merginų.

Net trečdalis merginų baigusios BKM nusprendė pratęsti tarnybą PKT. Iš viso PKT sutartis yra pasirašę net pusė baigusiųjų mokymus.

 

Baziniai kariniai mokymai vyksta Rukloje (Jonavos r.), Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke ir trunka 12 savaičių, o juose dalyvauti gali Lietuvos piliečiai – tiek vaikinai, tiek merginos – nuo 18 iki 38 metų, turintys pagrindinį išsilavinimą ir neteisti už tyčinius nusižengimus. Visi baigę BKM gali naudotis papildomomis privilegijomis – subsidija darbdaviams, kompensacija už studijas.

 

 

Atranką į BKM ir priėmimą į PKT vykdo Krašto apsaugos savanorių pajėgų teritoriniai karo prievolės skyriai. Daugiau informacijos www.karys.lt arba telefonu 8 800 12340

 

Informaciją paruošė Inga Taučikienė, nuotraukų autorius Laimis Bratikas (KASP)

Grįžti atgal
2011 © Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.