Lietuvos studentai siekia karinio išsilavinimo

Šiais mokslo metais atnaujinti jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM), kuriuose dalyvauja aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai. Baigusieji mokymus įgis atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnį ir pėstininkų būrio vado kvalifikaciją, o vėliau turės galimybę siekti karininko karjeros.

 

 

 

Užsiėmimų metu studentai mokosi karybos teorijos, kurią vėliau turės pritaikyti dviejų savaičių trukmės lauko pratybose, vyksiančiose kiekvienų vasaros atostogų metu. Taip bus parengti karininkai (pėstininkų būrių vadai) Lietuvos kariuomenės rezervui ir kartu – išsilavinę piliečiai, pasiruošę ginklu ginti valstybę. Atsargos karininkų mokymai Lietuvoje atnaujinti po šešerių metų pertraukos.

 

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje organizuojamuose mokymuose dalyvaujanti Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolinės energetikos fizikos specialybės 3 kurso studentė Danutė Bakaitytė lapkričio 10 d. kartu su kitais studentais dalyvavo tądien vykusiose ginkluotės ir šaudybos pratybose su kulkosvaidžiu. Paklausta, kodėl pasirinko šiuos mokymus, mergina sakė, kad ji nori išmokti valdyti ginklą ir įgauti naujos patirties.

 

„Negalima galvoti, kad karo niekada nebus. Bet kada gali iškilti jo grėsmė, todėl gali prireikti ginti ne tik savo šeimą, artimuosius, bet ir visą šalį. Tokiu atveju nenoriu būti iš tų žmonių, kurie nieko nemoka, nesupranta ir nieko negali padaryti, – kalbėjo Danutė. – Taip pat ir mano specialybė yra susijusi su branduoline sauga. Todėl šių mokymų žinios tikrai gali praversti ir būti naudingos ateityje. Taip pat gavę leitenanto laipsnį turėsime ir galimybę įsidarbinti kariuomenėje.“

Nuo rugsėjo mėnesio vykstančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymų metu instruktoriai jau pradėjo formuoti studentų rikiuotės įgūdžius. Rikiuotės užsiėmimams skiriama daug dėmesio, nes mokymuose dalyvaujantys klausytojai turi pasirengti priesaikos ceremonijai, kuri įvyks kitų metų vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

 

Anot mokymų dalyvės D. Bakaitytės, šie mokymai studentams padeda tobulėti ne tik kaip kariams: „Turime labai gerą kapitoną ir vadus, kurie mums yra puikus pavyzdys, norisi į juos lygiuotis, stengtis. Kartu mus moko, kaip reikia taisyklingai vaikščioti ir žygiuoti ­– tai juk irgi yra naudinga!“

 

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto 2 kurso studentas Lukas Andriukaitis sako, kad jis savo karjeros siekia kartu norėdamas būti naudingas Tėvynei. „Ji man daug davė, todėl norisi ir jai grąžinti. Aš ketinu savo karjerą sieti su krašto apsaugos sistema, – pasakoja L. Andriukaitis. – Mokymuose sukauptomis žiniomis galėsiu pasinaudoti ateityje. Tiek mokymų instruktoriai, tiek šiuose užsiėmimuose dalyvaujantys kariūnai mums labai daug padeda. Kariūnai į mus žiūri kaip į savus ir tai tik dar labiau skatina mus mokytis.“

 

Lietuvos karo akademijos jaunesniųjų karininkų vadų mokymų sekcijos viršininkas kapitonas Tomas Blinstrubas papasakojo, kad į užsiėmimus kviečiami įvairūs dėstytojai ir lektoriai, taip pat be programoje numatytų karinio rengimo temų yra organizuojami ir papildomi neformalaus ugdymo užsiėmimai-diskusijos, kurių pagrindinis tikslas yra įžiebti klausytojų širdyse patriotizmo ir tikėjimo pergale kibirkštį.

 

„Tikėtina, kad būtent šios savybės ir bus lemiamos, kai reikės apsispręsti, ateiti ginti Tėvynės ar ne. Juk būtent tai ir atvedė daugumą žmonių prie Aukščiausiosios Tarybos prieš daugiau nei 20 metų, – prisimena kpt. T. Blinstrubas. – Skirtumas buvo tik tas, kad tada tie žmonės neturėjo karinio parengimo žinių. Tikiu, jei istorija apsisuktų ratu ir Lietuva sulauktų antrosios „Sausio 13-osios“, tai situacija būtų kitokia, nes turėtume šimtus gerai paruoštų ir motyvuotų rezervo leitenantų ir ginkluotam pasipriešinimui būtume pasirengę daug geriau!“.

 

Studentai pasakoja, kad po šių mokymų jie būna pakylėti ir jaučiasi atlikę prasmingą darbą. Jie pastebi ir kitų studentų susidomėjimą ir planus kitais metais registruotis mokymams. „Universitete papasakojus, ką veikiu šeštadieniais, iš pradžių draugų reakcija būna „Oho!“ Jaučiu tiek jų, tiek artimųjų palaikymą, todėl džiaugiuos šiuo užsiėmimu“, – prisimena studentas L. Andriukaitis.

 

Mokymuose dalyvauja ir absolventai – jau studijas baigę jaunuoliai. Mykolo Romerio universiteto absolventas Jovydas Dumarkas džiaugiasi, galėjęs pisijungti prie šių mokymų, kurie, jo teigimu, kartu padės išlaikyti ir šeimos tradicijas. „Mano prosenelis buvo tarpukario Lietuvos karininkas. Visada pagarbiai tai vertinau, nes jis šį interesą turėjo ne tik dėl savęs ir šeimos, bet ir dėl visos tautos ir šalies. Aš taip pat laikausi tokios pat pozicijos.“

 

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų užsiėmimuose instruktoriams padeda ir akademijos kariūnai. „Per šiuos mokymus akademijoje studentai yra suskirstyti į tris būrius, o šie – į tris skyrius. Skyriams vadovauja kariūnai, kurie su kiekvienu skyriumi dirba individualiai – aiškina, kaip reikia efektyviai atlikti užduotis, – pasakoja kapitonas T. Blinstrubas. – Kariūnams tai yra labai gera praktika, nes suteikiama galimybė tobulėti ir mokytis vadovauti padaliniui – kas jų ir laukia ateityje baigus studijas Lietuvos karo akademijoje.“

 

Kariūnų veiksmų efektyvumą ir tiklsumą, taip pat įgūdžius vadovauti stebi ir kontroliuoja kompetentingi instruktoria. Prieš studentų mokymus instruktoriai kariūnus papildomai intruktuoja, rengia pratybas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad kariūnų žinios, perduotos studentams, atitinka aukščiausius karinio rengimo standartus ir tendencijas. Kpt. T. Blinstrubas tik pažymi, kad studentams paskirtų užduočių atlikimo vertinimą vykdo instruktoriai.

 

„Stebime ir vertiname jaunuolio pasiektus rezultatus, turimas žinias, įsisavintą medžiagą. Jei žinias reikia tobulinti, dirbame individualiai net ir pasibaigus pagrindiniams užsiėmimams, – sakė kapitonas. – Mes stengiamės, kad visi studentai pasiektų kuo geresnių rezultatų ir neiškristų laikydami egzaminus. Jiems nurodome literatūrą ir kitą naudingą informaciją, padedame ir išaiškiname kylančius klausimus. Taip pat studentų patogumui, interneto tinklalapyje talpiname reikiamą informaciją – užsiėmimų medžiaga, papildomą informaciją ir literatūrą“.

 

Akademijos trečiakursis kariūnas Tomas Kvietkauskas sutinka, jog taip jie atlieka ir savo praktiką. „Didžiausią įspūdį palieka ir šių mokymų klausytojų motyvacija – matau, kad juos žavi karo tarnyba, jie atėjo į akademiją vedami patriotinių jausmų, – tikina kariūnas. – Pastebime, kad tie jausmai sustiprėjo – juk kiekvieną šeštadienį keliama vėliava, giedamas himnas. Visi šie dalykai tikrai veikia“.

 

Pasak vaikino, tiek kariūnai, tiek instruktoriai džiaugiasi, matydami, jog studentai stengiasi tobulėti: „Jie išmoksta ir džiaugiasi savo pasiekimais. Mums tai irgi yra pats geriausias rezultatas, todėl šis darbas didina mūsų pačių motyvaciją stengtis“.

 

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai trunka trejus metus. Jų tvarkaraščiai patvirtinti atsižvelgiant į studentų paskaitų laiką aukštosiose mokyklose.

 

Pirmais mokymų metais jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyviai yra rengiami eiliniais kariais. Dabar vykstančiuose mokymuose jie įgyja bazinių karinių žinių ir įgūdžių. Teorinių ir praktinių užsiėmimų metu jie mokosi taktikos, karo inžinerijos, karo topografijos, medicinos, fizinio rengimo, lyderio ugdymo, ginklo valdymo ir kitų dalykų.

 

Antraisiais mokymų metais studentai mokysis vadovauti pėstininkų skyriui ir bus rengiami kaip skyriaus vadai (seržantai). Paskutiniais trečiaisiais metais studentai jau bus rengiami kaip būrių vadai (karininkai). Išlaikę visas programoje numatytas įskaitas bei egzaminus, klausytojai laikys baigiamąjį kvalifikacinį egzaminą, kuris ir leis įgyti atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnį. Tam privaloma sąlyga – jaunuolis tada turės būti baigęs ir aukštąją mokyklą.

 

Karybos mokslai vyksta šeštadieniais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiuo metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykstančiuose mokymuose dalyvauja 71, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje – 63, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotajame pėstininkų batalione – 28 jaunuoliai.

 

Mokymų metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka visi dalyviai aprūpinami karine apranga, reikalinga amunicija ir maitinimu. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyviams tik šeštadieniais yra suteikiamas privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių statusas ir tam numatytos socialinės garantijos. Pasibaigus šeštadienio mokymams ir išvykus iš mokymų vietos, klausytojai tampa rezervo kariais.

 

Informacija apie Jaunesniųjų karininkų mokymus: http://www.karys.lt/tarnybos-budai/jaunesniųjų-karininkų-vadų-mokymai.html

 

Nuotraukos – K. Dijoko (LKA), Lietuvos kariuomenės mokyklos ir Butigeidžiodragūnų bataliono archyvų nuotraukos

Grįžti atgal
2011 © Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.